Biblija
Mes tikime 66 – mis Biblijos knygomis, kad jos yra Dievo įkvėptos, todėl absoliučiai teisingos bei vieningos visuose tikėjimo ir išpažinimo dalykuose ( 2 Tim 3, 16 – 17).
Dievas
Mes tikime, kad yra tik vienas tikrasis Dievas (Rom 3, 29 – 30; 1 Tim 2, 5) , pasireiškiantis Šventąja Trejybe: Tėvu, Sūnumi ir Šventąja Dvasia (Mt 28, 19; Jn 1, 1 – 3; 1 Kor 2, 10 – 12).
Visi trys asmenys yra tos pačios prigimties ir amžini (Mt 28, 19; Pr 21, 33; Ps 90, 2).
Jėzus Kristus
Mes tikime:
- ikad Jėzus Kristus yra Dievas ir Dievo Sūnus (Jn 1, 1; Tit 2, 13; Hebr 1, 8; 1 Jn 5, 20);
- kad Jis atėjo į pasaulį ir įsikūnijo per prasidėjimą iš Šventosios Dvasios ir gimimą iš mergelės Marijos (Mt 1, 18. 20; Jn 1, 14);
- kad būdamas be nuodėmės praliejo savo kraują ant kryžiaus ir atpirko žmonijos nuodėmes (Jn 19, 34; Ef 1, 7; Kol 1, 20; 1 Jn 3, 5); .
- kad mirė ir buvo palaidotas (1 Kor 15, 3-4);
- kad trečią dieną kūnu prisikėlė iš mirties (Lk 24, 36-43; 1 Kor 15, 4);
- kad užžengė dangun ir atsisėdo visagalio Dievo Tėvo dešinėje (Mk 16, 19; Hebr 1, 3);
- kad būdamas vyriausiuoju kunigu užtaria mus (Hebr 4, 14-16);
- kad Jis yra vienintelis tarpininkas tarp Dievo ir žmogaus, per kurį įmanoma susitaikyti su Dievu (Jn 14, 6; Apd 4, 12; 1 Tim 2, 5; 1 Jn 2, 1);
Mes tikime, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus, kad Jis atėjo į pasaulį, gimdamas iš Šventosios Dvasios, per mergelę Mariją. Jėzus praliejo savo kraują ant kryžiaus už visos žmonijos nuodėmes, buvo palaidotas, prisikėlė kūnų, ir atsisėdo Dievo Tėvo dešinėje danguje.
Žmogus
Mes tikime:
- kad buvo sukurtas be nuodėmės (Pr 1, 27-31; 1 Tim 2, 13-14);
- kad jis nepakluso Dievui ir tuo nusidėjo (Rom 5, 12);
- kad nusidėdamas jis užtraukė dvasinės ir fizinės mirties bausmę visai žmonijai (Pr 2, 17-18; Rom 5, 12; 6, 23a);
- kad kiekvienas žmogus gimsta nusidėjėliu ir yra dvasiškai atskirtas nuo Dievo (Ps 51, 5; Ef 2, 1);
- kad jis pats išsivaduoti iš nuodėmių ir tapti teisiu prieš Dievą negali (Rom 6, 23; Ef 2, 8-9; Gal 2, 16-17).
Išgelbėjimas
Mes tikime:
- kad nuodėmingo žmogaus išgelbėjimas iš amžinosios mirties yra Dievo malonės dovana, nepriklausanti nuo žmogaus darbų (Rom 6, 23; Ef 2, 8-9; 2 Tim 1, 9);
- kad žmogus turi atgailauti dėl savo nuodėmių ir tikėjimu priimti Jėzų Kristų kaip savo asmeninį Gelbėtoją ir Viešpatį (Apd 17, 30; Rom 10, 9);
- kad atgailaujantį nuo nuodėmių apvalo tik Jėzaus kraujas, o nuodėmes atleisti gali tik Dievas (Lk 5, 21; Heb 9, 13-14);
- kad amžinojo gyvenimo Viešpatyje Jėzuje Kristuje dovanos tikintysis prarasti negali (Jn 5, 24; 6, 37; 10, 28-29; Rom 8, 1; 8, 31-39).
Gyvenimas po mirties
Mes tikime:
- kad atgimusių iš Šv. Dvasios tikinčiųjų sielos tuoj po mirties eina dangun būti kartu su Kristumi (2 Kor 5, 8; Fil 1, 21-23);
- kad neatgimusių iš Šv. Dvasios žmonių sielos tuoj po mirties eina į mirusiųjų buveinę kentėti kančių (Lk 16, 19-31).